Kaip užsiauginti gerą katę?
Sveiki,
Aš beveik 10 metų veisiu kates, tame laikotarpyje porą metų auginau tikrą laukinį, visiškai neprijaukintą katiną, kurio rūšis vadinasi “felis bengalensis euptailura”. Jis, būdamas 6 metų amžiaus, pateko pas mus iš vienos gamtininkų stoties. Iki tol gyveno tik keletoje zoologijos sodų, taigi buvo visiškai neprijaukintas. Per porą metų pas mus priprato ėsti iš rankų ir nebebijoti žmonių. Žinoma, 100 proc mes jo neprijaukinome - vistik ir amžius jo buvo nebe tas ir “bloga patirtis” davė savo. Istorijas apie jį galima rasti SM platybėse tai nesikartosiu mane šitas katinas išmokė daugybę gudrybių kaip auklėti kates
Nusprendžiau užvesti šią temą, kad išvengti daug naujų, pastoviai kuriamų temų “gelbėkite, katė/katinas agresyvus, puola mus” ir tt ir pan.
O labiausiai gaila, todėl, kad šitos temos būna pradedamos kurti tada kai gyvūnai jau būna suauge, susiformavusio charakterio ir juos perauklėti būna be galo sunku.
Tai ką parašysiu yra mano asmeninė nuomonė ir patirtis. Tai nėra "stebuklingi" būdai padedantys 100proc kiekvienai katei - atsiminkite, kad kiekviena katė yra skirtinga ir tai kas tinka vienai nebūtinai tiks kitai
Susitarkime dėl savokų:
- Katė/katinas – jei nėra atskirai išskirta aš kalbu apie abi lytis, nes pagrindinės taisyklės galioja abejoms lytims vienodai
- mes kalbame apie namines, namuose augančias į lauką nevaikščiojančias kates. Kaime gyvenančios katės gyvena kitokį gyvenimą, todėl mes apie tai nediskutuosime.
Daugelis sentencijų tokių kaip : “katė vaikšto kur nori ir daro ką nori” arba “ šuns ir katės psichologijos palyginimas. Šuns- žmogus mane maitina, glosto, myli, prižiūri vadinasi jis Dievas. Katės- žmogus mane maitina, glosto, myli, prižiūri vadinasi AŠ Dievas’ YRA NETEISINGOS !!!!!! Katė kaip ir šuo vienodai pripažįsta žmogų, tik kitaip išreiškia savo meilę. (na kad ir uodegos vizginimas katė vizgina uodegą tada kai pyksta, o ne tada kai džiaugiasi )
Dažniausiai pasitaikanti kačių agresija yra susijusi su hierarchijos problemomis namuose, taigi aš perfrazavau vieną straipsnį apie šunų hierarchija išrinkdama tai, kas tinka kačių augintojams. Bei pridėdama savo patirtį Straipsnio originalas štai čia >>
HIERARCHIJA
Dauguma gyvūnų augintojų puikiai žino, kad gyvūnui (šuniui, katei) šeima atstoja gaują ir kad tarpusavio santykiai tokioje gaujoje paklūsta griežtiems hierarchijos dėsniams. Tačiau pasitaiko žmonių, kurie apie tai beveik nieko nenutuokia. Arba nutuokia per mažai ir paskui niekaip negali atsistebėti, kodėl jų augintinis yra neklusnus arba pasidaro agresyvus.
Aišku, ne visos katės-lyderiai būna piktos, agresyvios ar visiškai nesileidžiančios būti glostomos. Tačiau vis tik dėl šeimininkų nesugebėjimo pastatyti katės į jos vietą dažnai nukenčia ne tik jie patys, bet ir aplinkiniai. Dėl tos pačios priežasties nemažai šeimų gyvena terorizuojamos nuosavos katės. Gana daug augintinių būna užmigdomi arba atiduodami į prieglaudas. Dar blogiau, kartais jie yra paprasčiausiai išmetami į gatvę ar išvežami kur į mišką.
Tad, manau, daugeliui turėtų būti aišku, kaip svarbu dar jaunam augintiniui suprantamai parodyti, kad šeimoje (gaujoje) jis stovi ant paskutiniojo hierarchijos laiptelio. Tai dažniausiai garantuoja šeimininkams ir jų augintiniams malonų gyvenimą drauge, kai katė yra meili, prieraiši, murkianti, o ne namų “teroristas”.
Pasitaiko, kad žmonės susidaro visiškai neteisingą nuomonę apie gaujos hierarchiją. Kai kurie mano, kad augintinio “nusodinimas” yra traktuotinas kaip “žiaurus elgesys su augintiniu”. Tai yra visiška nesąmonė, kadangi gaujos vadas – tai ne toks padaras, kuris visus be tikslo muša ar kaip nors kitaip engia. Nuo jo priklauso visos gaujos išlikimas, taigi, augintinis juo pasitiki ir visada jam paklūsta.
Taigi, jis – tikrai ne tironas, o ant žemesnių pakopų stovintys augintiniai – ne nuskriaustieji, kankinami vado.
Pagrindinis gaujos įstatymas – “kiekvienas privalo žinoti savo vietą ir elgtis taip, kaip jam pagal rangą ir būtina”. Kai visi tai žino ir tos taisyklės laikosi, gyvena darniai, gaujoje būna žymiai mažiau nesusipratimų ir šiai lieka daugiau šansų sėkmingai išgyventi.
Poreikis užimti kurią nors vietą savo “gaujoje” (šeimoje) gyvūnui yra įgimtas, ir visai natūralu, kad dažniausiai ta vieta, kurios jis siekia, - aukščiausia. Vis dėlto šeimininkas turi pasirūpinti, kad katė/katinas tos vietos taip ir nepasiektų, o visą gyvenimą liktų ant paskutiniojo laiptelio. Katei tokia padėtis nėra kančia (nebent šeimininkas pasirūpina, kad būtų kitaip) – tai jam lygiai taip pat natūralu, kaip ir buvimas vado vietoje. Tiesiog augintinis supranta, kad tai jo vieta, ir jis ja paprastai būna patenkintas. Aišku, jam kartas nuo karto (ypač kol kačiukas dar jaunas) kyla noras patikrinti, ar socialinis rangas šeimoje nepasikeitė, ir tokiais atvejais jam visada turi būti aiškiai parodoma, kad niekas nesikeičia ir kad jis – vis dar ant paskutiniojo laiptelio.
KAS LYDERIS?
Pasižiūrėkime, kokiomis teisėmis ir privilegijomis naudojasi gaujos vadas.
1. Jis miega ten, kur tik užsimano, tačiau niekas negali kėsintis į jo poilsio vietą.
2. Jis išsirenka geriausius maisto kąsnius, o kiti gaujos nariai turi tenkintis tuo, kas lieka po jo.
3. Jis visada laimi, ypač žaidimus, kur reikia panaudoti fizinę jėgą – jis pakankamai stiprus, be to, žemesnio rango gaujos nariai privalo jam galiausiai nusileisti.
4. Kai jis ilsisi, niekas neturi teisės jam trukdyti, kad ir kur jis gulėtų.
5. Jis bet kada panorėjęs gali pareikalauti sau dėmesio iš kitų gaujos narių – pats nusprendžia, iš ko, kada, kiek laiko ir kaip tą dėmesį jam turi rodyti.
6. Jis gali atkeršyti tam kas jį “nuskriaudė”.
Dabar gerai pagalvokite, kieno vardą – savo ar savo augintinio – galite įstatyti vietoj žodelių “jis” šiuose teiginiuose. Jei savąjį – puiku, jūsų augintinis tikriausiai nekelia jums jokių didesnių problemų. Bet jei augintinio – derėtų smarkiai susirūpinti.
Būna, kad šeimininkai, patys to nežinodami, katėms suteikia vado statusą. Pažiūrėkite, kaip tai atsitinka.
1. Katei besiilsint, žmogus stengiasi jos nepastumti, o atsisėsti šalia, nes “juk taip gražiai kačiukas miega”. Vėliau- katė į bandymą ją pastumti reaguoja žaibišku drykstelėjimu nagais.
2. Žaisdami su jaunu kačiuku, savininkai leidžia jam žaisti su jo rankomis, kandžioti pirštus, galinėmis kojomis drąskyti ranką kai ji uždėta jam ant pilvo ar gaudyti judinamus savo kojų pirštus. Vėliau – katė jau būna suvokusi, kad savininko kūno dalys yra tai ką galima drąskyti ar kandžioti.
3. Kačiukas netikėtai iš už kampo užkluptas reguoja pasišiaušdamas. Žmogus juokiasi kai linksmai tas mažas kamuoliukas atrodo ir dar paerzina jį. Reziumė- katė pradeda puldinėti iš už kampo.
4. Mažas kačiukas gaudo Jūsų kojas, bando jomis užlipti ar pasinaudoja Jūsų koja kaip drąskykle. “kaip juokingai jis žaidžia”. Ateityje- katė užšoka žmogui ant pečių visų kojų nagais kabindamąsi į Jūsų kūną. Arba dar blogiau užpuola tiesiog nušokdama nuo šaldytuvo ar aukštesnės spintelės
6. Jeigu, šeimininkui ką nors veikiant, katė ateina ir pradeda prašyti dėmesio ar kad ją paglostytų, šeimininkas dažniausiai neatsako “ne” augintiniui – juk nenori, kad ši pamanytų, jog jos nemyli. Kai katei atsibosta, kad ją glosto ji netikėtai trenkia nagais Jums į ranką ir pabėga.Nepatyręs savininkas pagalvoja ”katytei tiesiog nusibodo”.
Štai kaip, visai to nenorėdami, kai kurie šeimininkai savo gyvūnams suteikia gaujos vado rangą. Tad nebėra ko stebėtis, kad katė laiko savaime suprantamais tokius dalykus, kaip nepaklusimas namiškiams kai reikia nukarpyti nagus (kur girdėta, kad vadas leistųsi būti taip “menkinamas” savo pavaldinių?) ar agresyvus reagavimas į kai kuriuos šeimynykščių veiksmus.
Kad viso to nebūtų, šeimininkas turi pasistengti elgtis taip, kaip elgiasi gaujos vadas katės akimis.
Truputėlį paaiškinsiu kaip jaučiasi katė būdama gaujos vado pozicijoje. Pirma jai tai yra didžiulė atsakomybė ir didžiulis, be to pastovus, stresas. Katė - gaujos vadas bando diktuoti savo gaujai kaip jiems reikia elgtis, tačiau šitie dvikojai pavaldiniai NESUPRANTA ir jos NEKLAUSO. Katė aiškina visais jai įmanomais būdais : kandžiojasi ir draskosi, sysioja į lovą ar ant rūbų ir kadangi mes nesuprantame “jos paliepimų” ji pastoviai stresuoja. Na, o stresas gali lemti ir sveikatos problemas. O tada bus labai sudėtinga, nes nuvesti katę-gaujos vadą yra didžiulis išbandymas tiek Jums tiek veterinarui bandančiam suteikti jai pagalbą. Juk “žmogus-pavaldinys” neturi teisės “katei-gaujos vadui” suteikti nepatogumą ar skausmą (pvz suleist vaistus), katė į tai reguos laaaaabai piktai.
TAIGI:
· Nuo pat pirmos dienos kačiukui atsiradus Jūsų namuose Jūs privalote suvokti savo pareigas ir aiškinti kačiukui jo pareigas.
taigi, Jūsų pareigos:
- MYLĖTI- dažnai girti, glostyti, kalbėti švelniu tonu, kreiptis į jį vardu
- RŪPINTIS- kasdien keisti vandenį, maitinti, kasdien valyti kraiko dėžutę. Valyti ausytes, karpyti nagučius, paskiepyti, paduoti vaistus nuo kirminų, sterilizuoti/kastruoti (kuo anksčiau tai bus padaryta tuo daugiau problemų išvengstite ateityje. Rekomenduojama sterilizuot/kastruot iki brandos, taigi iki 8-9mėn).
- PASIRŪPINTI SAUGUMU – neleisti į lauką, ant langų ar balkono uždėti tinklelį, kad kačiukas neiškristų, jei namie yra vaikų pasirūpinti, kad jie nesužalotų kačiuko.
- PASIRŪPINTI KATEI BŪTINAIS DAIKTAIS – maisto indeliais (geriau metaliniai arba moliniai), kraiko dėžute, tinkamu kraiku, drąskykle, guoliuku, kuriame katė galėtų pailsėti/pasislėpti nuo visų (geriau jis būtų padėtas kur nors aukščiau- katėms tai patinka-pvz ant spintelės, šaldytuvo, palangės), žaisliukais, kuriais ji galėtų žaisti.
Katės pareigos:
- Atlikinėti gamtinius reikalus tik kraiko dežutėje.
- Nesikandžioti
- Nesidrąskyti
- Nedrąskyti baldų, užuolaidų, nekapstyti gėlių (beje, šeimininkui reikėtų pasidomėti ar jo turimos gėlės nėra nuodingos)
- Leistis karpyti nagus, valyti ausis/akis
- Jokiais atvejais nerodyti agresijos.
- Teikti žmogui džiaugsmą
KAIP ELGIASI GAUJOS VADAS:
· Vienas iš paprasčiausių būdų nuo pirmos dienos rodyti savo “viršumą” yra kačiuko kėlimas už kupros (SVARBU : negalima už kupros kelti tų veislių kačiukų, kurie turi labai trumpą snukį- persų, egzotų ir jų mišrūnų, bei sunkių veislių atstovų tokių kaip meino meškėnai). Norite kačiuką paimti kačiuką į rankas? Pilna ranka paimate kuo daugiau odos ties mentimis ir pakeliate jį, taip kaip kačiukus nešioja jų mamos. Kačiukai tuo metu dažniausiai priima “kačiuko pozą” ty pakimba kaip maišiukai, uodegą palenkę po savimi. Panešiojote, norite paleisti ant žemės- vėlgi pakeliate už kupros ir padedate ant žemės.
· Gaujos vadas bet kokį bendravimą užbaigia pirmasis.
- Jei Jums glostant matote, kad kačiukui jau nusibodo ir jis ruošiasi pabėgti, tiesiog keletą sekundžių išlaikykite jį sau ant kelių viena ranka prilaikant už kupros kita gana stipriai paglostant ir po to pakėlus už kupros atsargiai numesti jį ant žemės. T.y. JUMS nusibodo jį glostyti o ne atvirkščiai.
- Kai Jums nusibosta žaisti su mažuoju nenuorama, jūs tiesiog trumpam pakeliate kačiuką už kupros ir lengvai papurčius paleidžiate, bei atsikeliate ir nueinate. Jei kačiukas įsisiautėjo/įsižaidė galima jį pakėlus sau prieš akis, lengvai pūstelėti jam į nosį arba padaryti tokį judesį tarsi Jums ant liežuvio galo prilipo plaukas- įsivaizduojate tokį tarsi spjaudymą, bet be seilių. Šitas “spjaudymas” katei į snukį jas labai trikdo.
· Kačiukas turi puikiai suvokti VEIKSMAS= ATOVEIKSMIS. Blogas veiksmas =blogas atoveiksmis/bausmė, geras veiksmas =geras atoveiksmis/gyrimas, gyrimas ir dar kartą gyrimas. Negalima už nieką bausti “post factum”, kačiukai neturi tokios ilgos atminties ir dažniausiai supras neteisingai.
· Neleidžiate kačiukui žaidimo metu kandžioti Jūsų kūno dalių. Kol kačiukas dar jaunas atpratinti yra labai lengva, tiesiog pakiškite kandžioti pirštą ir kai kačiukas apžios jį, kiškite pirštą kuo giliau į gerklę (žinoma, Jūsų pirštai negali būti su ilgais nagais), taip tarsi norėtumėte sukelti vėmimą. Kačiukas supras taip:” chmm aš kandu o mane pykina” . Po keleto tokių bandymų kačiukui nebekils noro tai kartoti
· Jei kačiukas mėgsta šokinėti ant Jūsų ar Jūsų kojų tada paimkite į rankas vandens purkštuką, ar puodelį su vandeniu ir jį tiesiog apipurškite ar apipilkite. Jei šokinėja ant Jūsų Jums sėdint ant sofos, prisisemkite į burną vandens ir apipurškite jį- pagarba Jūsų atžvilgiu garantuota Jis juk taip nemoka.
· Vandens purkštukas su nustatyta ilga srove puikus pagalbininkas –tarsi “dievo bausmės” kai kačiukas lenda prie gėlių , lipa užuolaidomis ar drasko baldus. Jei po ranka nėra purkštuko tinka paleista į jį šlepetė ar kas nors nesunkaus esantis po ranka (ir negalintis sužaloti gyvūno). Jei šitas bausmes kačiukas “suves” su Jumis, jis tiesiog pradės nedaryti kažko kol Jūs esate šalia, todėl “dievo bausmės” variantas yra tinkamesnis.
· Į kiekvieną agresyvų veiksmą prieš šeimininką iš katės pusės privaloma reaguoti greitai ir piktai, taip katei parodant, kad bet koks išpuolis prieš jį, kaip prieš gaujos vadą, yra neabejotinai smerkiamas ir skaudžiai baudžiamas – kaip ir liūtų, tigrų ar laukinių kačių gaujoje;
- katė Jums įkando/įdrėskė -reakcija gali būti antausis per snukį (nestiprus, bet griežtas), jei po to katė dar kartą kanda, antausis turėtų būti stipresnis. (čia jau kalbame apie vyresnio amžiaus katę, o ne mažą kačiuką, jam užtektų sprigto į ausį)
Na ir pati baisiausia bausmė tačiau patikėkit nerealiai efektinga. Aš kai pirmą kartą perskaičiau šį būdą labai juokiausi, bet kai mano katinas pradėjo žymėti teritoriją juokai išgaravo ir aš išbandžiau šį metodą- jis veikia.
· Pagavote katę/katiną sysiojantį ten kur negalima. Kai katės/katinai sysioja ant lovos, batų, rūbų, dažniausiai taip jos žymi teritoriją, todėl šiuo atveju yra ITIN svarbu parodyti, kad tik gaujos vadas turi teisę “žymėti teritoriją”. Taigi, pagaunate katę, pakeliate už kupros prieš save, žiūrite jai į akis (labai svarbu nenuleisti žvilgsnio), ir… pradedate šnypšti ant jos (svarbu savo vidumi “pykti”, sakyti”čia aš esu gaujos vadas ir tik aš turiu teisę žymėti teritoriją). Šnypštimas turi būti rodant dantis ir tariant tokį garsą tarsi KCHHH. Tada dviem pirštais staigiu judesiu (imituojant kates) trinktelėti jai per snukį, apšnypštimas, trinktelėjimas, “apspjaudymas”(aukščiau aprašytu būdu), šnypštimas, trinktelėjimas. Taip besielgiant nueinate iki savo kvepalų, dezodoranto ar blogiausiu atveju nusimaunate savo kojines ir grįžtate iki tos vietos kur katė sysiojo ir demonstratyviai “PERŽYMITE teritoriją”. Tada paleidžiate katę ir jai pabėgant dar kartą ją apšnypškite. (po to išplaukite tą vietą ir vėl “pažymėkite” savo kvapu)
Čia yra svarbu keli momentai:
-Jei katė ją apšnypštus reaguoja labai agresyviai- pradeda draskytis, šnypšti atgal, Jums jokiu būdu negalima jos paleisti t.y. pralaimėti šito “mūšio”. Jaučiate, kad nebeišlaikote, prispaudžiate katę prie žemės patogiau ją paimate vėl pakeliate ir vėl viskas iš pradžių. Tol kol katė NUSILEIS t.y. nusuks žvilgsnį ir/ar uodegą pabruks po savimi
- po to ignoruokite katę tol kol ji pati neateis pas Jus. Jei ji neatėjo iki to momento kada laikas ją maitinti tai tą vakarą jos nemaitinate, po nakties maistą padėkite, tačiau nekalbinkite katės. Katė/katinas turi padaryti pirmąjį žingsnį.
- kitą kartą kai matysite, kad katė daro kažką kas Jums nepatinka tiesiog piktai šnypštelėkite žiūrėdamas jai į akis. Katė turėtų iš karto nustoti tai daryti ir, dažniausiai, atbėgti pas Jus su tokia išraiška tipo “ej šefas, nepyk, aš ten šiaip netyčia, pro šalį ėjau”
- šitą metodą būtų gerai padaryti kai gyvūnas dar yra jaunas, maždaug apie 6-9mėnesius, tada kai pas kačiukus įsibėgėja paauglystė. Metodas tinkamas jei kačiukas Jums įkando (ne žaisdamas), tokiu atveju nereikia “žymėjimų” užtenka apšnypštimo, apspjaudymo ir antausių per snukį apdalinimo. Šiaip dažniausiai užtenka 2 maksimum 3 kartų per gyvenimą tokio “susirėmimo ragais”, kad kačiukas suvoktų galutinai, jog deja, bet jis nėra ir niekada nebus gaujos vadas.
Teisingai elgiantis pirmuosius keleto kačiuko mėnesių (na maždaug iki jam sueina 8-9mėn), ty nepamiršti pagirti už gerą elgesį ir parodyti kada elgesys nėra tinkamas, mylėti ir glostyti, bet būti griežtam kai "vaikas" dar kažką negera, neturėsite jokių problemų kai reikės nukarpyti nagus, suleisti/sugirdyt katei vaistus - katė tiesiog neleis sau rodyti savo nepasitenkimo šeimininko elgesiu. Na o jei Jūsų namuose atsiras kūdikis taip pat bus gerokai paprasčiau, nes tiesig užteks paaiškintis, kad tai "gaujos vado jauniklis" su kuriuo reikia elgtis taip pat pagarbiai .
Su pagarba
Indrė Pocevičiūtė
veislynas "Ideal cat"
http://www.peterbald.lt
Tekstas neredaguotas, originalą galima rasti čia
Aš beveik 10 metų veisiu kates, tame laikotarpyje porą metų auginau tikrą laukinį, visiškai neprijaukintą katiną, kurio rūšis vadinasi “felis bengalensis euptailura”. Jis, būdamas 6 metų amžiaus, pateko pas mus iš vienos gamtininkų stoties. Iki tol gyveno tik keletoje zoologijos sodų, taigi buvo visiškai neprijaukintas. Per porą metų pas mus priprato ėsti iš rankų ir nebebijoti žmonių. Žinoma, 100 proc mes jo neprijaukinome - vistik ir amžius jo buvo nebe tas ir “bloga patirtis” davė savo. Istorijas apie jį galima rasti SM platybėse tai nesikartosiu mane šitas katinas išmokė daugybę gudrybių kaip auklėti kates
Nusprendžiau užvesti šią temą, kad išvengti daug naujų, pastoviai kuriamų temų “gelbėkite, katė/katinas agresyvus, puola mus” ir tt ir pan.
O labiausiai gaila, todėl, kad šitos temos būna pradedamos kurti tada kai gyvūnai jau būna suauge, susiformavusio charakterio ir juos perauklėti būna be galo sunku.
Tai ką parašysiu yra mano asmeninė nuomonė ir patirtis. Tai nėra "stebuklingi" būdai padedantys 100proc kiekvienai katei - atsiminkite, kad kiekviena katė yra skirtinga ir tai kas tinka vienai nebūtinai tiks kitai
Susitarkime dėl savokų:
- Katė/katinas – jei nėra atskirai išskirta aš kalbu apie abi lytis, nes pagrindinės taisyklės galioja abejoms lytims vienodai
- mes kalbame apie namines, namuose augančias į lauką nevaikščiojančias kates. Kaime gyvenančios katės gyvena kitokį gyvenimą, todėl mes apie tai nediskutuosime.
Daugelis sentencijų tokių kaip : “katė vaikšto kur nori ir daro ką nori” arba “ šuns ir katės psichologijos palyginimas. Šuns- žmogus mane maitina, glosto, myli, prižiūri vadinasi jis Dievas. Katės- žmogus mane maitina, glosto, myli, prižiūri vadinasi AŠ Dievas’ YRA NETEISINGOS !!!!!! Katė kaip ir šuo vienodai pripažįsta žmogų, tik kitaip išreiškia savo meilę. (na kad ir uodegos vizginimas katė vizgina uodegą tada kai pyksta, o ne tada kai džiaugiasi )
Dažniausiai pasitaikanti kačių agresija yra susijusi su hierarchijos problemomis namuose, taigi aš perfrazavau vieną straipsnį apie šunų hierarchija išrinkdama tai, kas tinka kačių augintojams. Bei pridėdama savo patirtį Straipsnio originalas štai čia >>
HIERARCHIJA
Dauguma gyvūnų augintojų puikiai žino, kad gyvūnui (šuniui, katei) šeima atstoja gaują ir kad tarpusavio santykiai tokioje gaujoje paklūsta griežtiems hierarchijos dėsniams. Tačiau pasitaiko žmonių, kurie apie tai beveik nieko nenutuokia. Arba nutuokia per mažai ir paskui niekaip negali atsistebėti, kodėl jų augintinis yra neklusnus arba pasidaro agresyvus.
Aišku, ne visos katės-lyderiai būna piktos, agresyvios ar visiškai nesileidžiančios būti glostomos. Tačiau vis tik dėl šeimininkų nesugebėjimo pastatyti katės į jos vietą dažnai nukenčia ne tik jie patys, bet ir aplinkiniai. Dėl tos pačios priežasties nemažai šeimų gyvena terorizuojamos nuosavos katės. Gana daug augintinių būna užmigdomi arba atiduodami į prieglaudas. Dar blogiau, kartais jie yra paprasčiausiai išmetami į gatvę ar išvežami kur į mišką.
Tad, manau, daugeliui turėtų būti aišku, kaip svarbu dar jaunam augintiniui suprantamai parodyti, kad šeimoje (gaujoje) jis stovi ant paskutiniojo hierarchijos laiptelio. Tai dažniausiai garantuoja šeimininkams ir jų augintiniams malonų gyvenimą drauge, kai katė yra meili, prieraiši, murkianti, o ne namų “teroristas”.
Pasitaiko, kad žmonės susidaro visiškai neteisingą nuomonę apie gaujos hierarchiją. Kai kurie mano, kad augintinio “nusodinimas” yra traktuotinas kaip “žiaurus elgesys su augintiniu”. Tai yra visiška nesąmonė, kadangi gaujos vadas – tai ne toks padaras, kuris visus be tikslo muša ar kaip nors kitaip engia. Nuo jo priklauso visos gaujos išlikimas, taigi, augintinis juo pasitiki ir visada jam paklūsta.
Taigi, jis – tikrai ne tironas, o ant žemesnių pakopų stovintys augintiniai – ne nuskriaustieji, kankinami vado.
Pagrindinis gaujos įstatymas – “kiekvienas privalo žinoti savo vietą ir elgtis taip, kaip jam pagal rangą ir būtina”. Kai visi tai žino ir tos taisyklės laikosi, gyvena darniai, gaujoje būna žymiai mažiau nesusipratimų ir šiai lieka daugiau šansų sėkmingai išgyventi.
Poreikis užimti kurią nors vietą savo “gaujoje” (šeimoje) gyvūnui yra įgimtas, ir visai natūralu, kad dažniausiai ta vieta, kurios jis siekia, - aukščiausia. Vis dėlto šeimininkas turi pasirūpinti, kad katė/katinas tos vietos taip ir nepasiektų, o visą gyvenimą liktų ant paskutiniojo laiptelio. Katei tokia padėtis nėra kančia (nebent šeimininkas pasirūpina, kad būtų kitaip) – tai jam lygiai taip pat natūralu, kaip ir buvimas vado vietoje. Tiesiog augintinis supranta, kad tai jo vieta, ir jis ja paprastai būna patenkintas. Aišku, jam kartas nuo karto (ypač kol kačiukas dar jaunas) kyla noras patikrinti, ar socialinis rangas šeimoje nepasikeitė, ir tokiais atvejais jam visada turi būti aiškiai parodoma, kad niekas nesikeičia ir kad jis – vis dar ant paskutiniojo laiptelio.
KAS LYDERIS?
Pasižiūrėkime, kokiomis teisėmis ir privilegijomis naudojasi gaujos vadas.
1. Jis miega ten, kur tik užsimano, tačiau niekas negali kėsintis į jo poilsio vietą.
2. Jis išsirenka geriausius maisto kąsnius, o kiti gaujos nariai turi tenkintis tuo, kas lieka po jo.
3. Jis visada laimi, ypač žaidimus, kur reikia panaudoti fizinę jėgą – jis pakankamai stiprus, be to, žemesnio rango gaujos nariai privalo jam galiausiai nusileisti.
4. Kai jis ilsisi, niekas neturi teisės jam trukdyti, kad ir kur jis gulėtų.
5. Jis bet kada panorėjęs gali pareikalauti sau dėmesio iš kitų gaujos narių – pats nusprendžia, iš ko, kada, kiek laiko ir kaip tą dėmesį jam turi rodyti.
6. Jis gali atkeršyti tam kas jį “nuskriaudė”.
Dabar gerai pagalvokite, kieno vardą – savo ar savo augintinio – galite įstatyti vietoj žodelių “jis” šiuose teiginiuose. Jei savąjį – puiku, jūsų augintinis tikriausiai nekelia jums jokių didesnių problemų. Bet jei augintinio – derėtų smarkiai susirūpinti.
Būna, kad šeimininkai, patys to nežinodami, katėms suteikia vado statusą. Pažiūrėkite, kaip tai atsitinka.
1. Katei besiilsint, žmogus stengiasi jos nepastumti, o atsisėsti šalia, nes “juk taip gražiai kačiukas miega”. Vėliau- katė į bandymą ją pastumti reaguoja žaibišku drykstelėjimu nagais.
2. Žaisdami su jaunu kačiuku, savininkai leidžia jam žaisti su jo rankomis, kandžioti pirštus, galinėmis kojomis drąskyti ranką kai ji uždėta jam ant pilvo ar gaudyti judinamus savo kojų pirštus. Vėliau – katė jau būna suvokusi, kad savininko kūno dalys yra tai ką galima drąskyti ar kandžioti.
3. Kačiukas netikėtai iš už kampo užkluptas reguoja pasišiaušdamas. Žmogus juokiasi kai linksmai tas mažas kamuoliukas atrodo ir dar paerzina jį. Reziumė- katė pradeda puldinėti iš už kampo.
4. Mažas kačiukas gaudo Jūsų kojas, bando jomis užlipti ar pasinaudoja Jūsų koja kaip drąskykle. “kaip juokingai jis žaidžia”. Ateityje- katė užšoka žmogui ant pečių visų kojų nagais kabindamąsi į Jūsų kūną. Arba dar blogiau užpuola tiesiog nušokdama nuo šaldytuvo ar aukštesnės spintelės
6. Jeigu, šeimininkui ką nors veikiant, katė ateina ir pradeda prašyti dėmesio ar kad ją paglostytų, šeimininkas dažniausiai neatsako “ne” augintiniui – juk nenori, kad ši pamanytų, jog jos nemyli. Kai katei atsibosta, kad ją glosto ji netikėtai trenkia nagais Jums į ranką ir pabėga.Nepatyręs savininkas pagalvoja ”katytei tiesiog nusibodo”.
Štai kaip, visai to nenorėdami, kai kurie šeimininkai savo gyvūnams suteikia gaujos vado rangą. Tad nebėra ko stebėtis, kad katė laiko savaime suprantamais tokius dalykus, kaip nepaklusimas namiškiams kai reikia nukarpyti nagus (kur girdėta, kad vadas leistųsi būti taip “menkinamas” savo pavaldinių?) ar agresyvus reagavimas į kai kuriuos šeimynykščių veiksmus.
Kad viso to nebūtų, šeimininkas turi pasistengti elgtis taip, kaip elgiasi gaujos vadas katės akimis.
Truputėlį paaiškinsiu kaip jaučiasi katė būdama gaujos vado pozicijoje. Pirma jai tai yra didžiulė atsakomybė ir didžiulis, be to pastovus, stresas. Katė - gaujos vadas bando diktuoti savo gaujai kaip jiems reikia elgtis, tačiau šitie dvikojai pavaldiniai NESUPRANTA ir jos NEKLAUSO. Katė aiškina visais jai įmanomais būdais : kandžiojasi ir draskosi, sysioja į lovą ar ant rūbų ir kadangi mes nesuprantame “jos paliepimų” ji pastoviai stresuoja. Na, o stresas gali lemti ir sveikatos problemas. O tada bus labai sudėtinga, nes nuvesti katę-gaujos vadą yra didžiulis išbandymas tiek Jums tiek veterinarui bandančiam suteikti jai pagalbą. Juk “žmogus-pavaldinys” neturi teisės “katei-gaujos vadui” suteikti nepatogumą ar skausmą (pvz suleist vaistus), katė į tai reguos laaaaabai piktai.
TAIGI:
· Nuo pat pirmos dienos kačiukui atsiradus Jūsų namuose Jūs privalote suvokti savo pareigas ir aiškinti kačiukui jo pareigas.
taigi, Jūsų pareigos:
- MYLĖTI- dažnai girti, glostyti, kalbėti švelniu tonu, kreiptis į jį vardu
- RŪPINTIS- kasdien keisti vandenį, maitinti, kasdien valyti kraiko dėžutę. Valyti ausytes, karpyti nagučius, paskiepyti, paduoti vaistus nuo kirminų, sterilizuoti/kastruoti (kuo anksčiau tai bus padaryta tuo daugiau problemų išvengstite ateityje. Rekomenduojama sterilizuot/kastruot iki brandos, taigi iki 8-9mėn).
- PASIRŪPINTI SAUGUMU – neleisti į lauką, ant langų ar balkono uždėti tinklelį, kad kačiukas neiškristų, jei namie yra vaikų pasirūpinti, kad jie nesužalotų kačiuko.
- PASIRŪPINTI KATEI BŪTINAIS DAIKTAIS – maisto indeliais (geriau metaliniai arba moliniai), kraiko dėžute, tinkamu kraiku, drąskykle, guoliuku, kuriame katė galėtų pailsėti/pasislėpti nuo visų (geriau jis būtų padėtas kur nors aukščiau- katėms tai patinka-pvz ant spintelės, šaldytuvo, palangės), žaisliukais, kuriais ji galėtų žaisti.
Katės pareigos:
- Atlikinėti gamtinius reikalus tik kraiko dežutėje.
- Nesikandžioti
- Nesidrąskyti
- Nedrąskyti baldų, užuolaidų, nekapstyti gėlių (beje, šeimininkui reikėtų pasidomėti ar jo turimos gėlės nėra nuodingos)
- Leistis karpyti nagus, valyti ausis/akis
- Jokiais atvejais nerodyti agresijos.
- Teikti žmogui džiaugsmą
KAIP ELGIASI GAUJOS VADAS:
· Vienas iš paprasčiausių būdų nuo pirmos dienos rodyti savo “viršumą” yra kačiuko kėlimas už kupros (SVARBU : negalima už kupros kelti tų veislių kačiukų, kurie turi labai trumpą snukį- persų, egzotų ir jų mišrūnų, bei sunkių veislių atstovų tokių kaip meino meškėnai). Norite kačiuką paimti kačiuką į rankas? Pilna ranka paimate kuo daugiau odos ties mentimis ir pakeliate jį, taip kaip kačiukus nešioja jų mamos. Kačiukai tuo metu dažniausiai priima “kačiuko pozą” ty pakimba kaip maišiukai, uodegą palenkę po savimi. Panešiojote, norite paleisti ant žemės- vėlgi pakeliate už kupros ir padedate ant žemės.
· Gaujos vadas bet kokį bendravimą užbaigia pirmasis.
- Jei Jums glostant matote, kad kačiukui jau nusibodo ir jis ruošiasi pabėgti, tiesiog keletą sekundžių išlaikykite jį sau ant kelių viena ranka prilaikant už kupros kita gana stipriai paglostant ir po to pakėlus už kupros atsargiai numesti jį ant žemės. T.y. JUMS nusibodo jį glostyti o ne atvirkščiai.
- Kai Jums nusibosta žaisti su mažuoju nenuorama, jūs tiesiog trumpam pakeliate kačiuką už kupros ir lengvai papurčius paleidžiate, bei atsikeliate ir nueinate. Jei kačiukas įsisiautėjo/įsižaidė galima jį pakėlus sau prieš akis, lengvai pūstelėti jam į nosį arba padaryti tokį judesį tarsi Jums ant liežuvio galo prilipo plaukas- įsivaizduojate tokį tarsi spjaudymą, bet be seilių. Šitas “spjaudymas” katei į snukį jas labai trikdo.
· Kačiukas turi puikiai suvokti VEIKSMAS= ATOVEIKSMIS. Blogas veiksmas =blogas atoveiksmis/bausmė, geras veiksmas =geras atoveiksmis/gyrimas, gyrimas ir dar kartą gyrimas. Negalima už nieką bausti “post factum”, kačiukai neturi tokios ilgos atminties ir dažniausiai supras neteisingai.
· Neleidžiate kačiukui žaidimo metu kandžioti Jūsų kūno dalių. Kol kačiukas dar jaunas atpratinti yra labai lengva, tiesiog pakiškite kandžioti pirštą ir kai kačiukas apžios jį, kiškite pirštą kuo giliau į gerklę (žinoma, Jūsų pirštai negali būti su ilgais nagais), taip tarsi norėtumėte sukelti vėmimą. Kačiukas supras taip:” chmm aš kandu o mane pykina” . Po keleto tokių bandymų kačiukui nebekils noro tai kartoti
· Jei kačiukas mėgsta šokinėti ant Jūsų ar Jūsų kojų tada paimkite į rankas vandens purkštuką, ar puodelį su vandeniu ir jį tiesiog apipurškite ar apipilkite. Jei šokinėja ant Jūsų Jums sėdint ant sofos, prisisemkite į burną vandens ir apipurškite jį- pagarba Jūsų atžvilgiu garantuota Jis juk taip nemoka.
· Vandens purkštukas su nustatyta ilga srove puikus pagalbininkas –tarsi “dievo bausmės” kai kačiukas lenda prie gėlių , lipa užuolaidomis ar drasko baldus. Jei po ranka nėra purkštuko tinka paleista į jį šlepetė ar kas nors nesunkaus esantis po ranka (ir negalintis sužaloti gyvūno). Jei šitas bausmes kačiukas “suves” su Jumis, jis tiesiog pradės nedaryti kažko kol Jūs esate šalia, todėl “dievo bausmės” variantas yra tinkamesnis.
· Į kiekvieną agresyvų veiksmą prieš šeimininką iš katės pusės privaloma reaguoti greitai ir piktai, taip katei parodant, kad bet koks išpuolis prieš jį, kaip prieš gaujos vadą, yra neabejotinai smerkiamas ir skaudžiai baudžiamas – kaip ir liūtų, tigrų ar laukinių kačių gaujoje;
- katė Jums įkando/įdrėskė -reakcija gali būti antausis per snukį (nestiprus, bet griežtas), jei po to katė dar kartą kanda, antausis turėtų būti stipresnis. (čia jau kalbame apie vyresnio amžiaus katę, o ne mažą kačiuką, jam užtektų sprigto į ausį)
Na ir pati baisiausia bausmė tačiau patikėkit nerealiai efektinga. Aš kai pirmą kartą perskaičiau šį būdą labai juokiausi, bet kai mano katinas pradėjo žymėti teritoriją juokai išgaravo ir aš išbandžiau šį metodą- jis veikia.
· Pagavote katę/katiną sysiojantį ten kur negalima. Kai katės/katinai sysioja ant lovos, batų, rūbų, dažniausiai taip jos žymi teritoriją, todėl šiuo atveju yra ITIN svarbu parodyti, kad tik gaujos vadas turi teisę “žymėti teritoriją”. Taigi, pagaunate katę, pakeliate už kupros prieš save, žiūrite jai į akis (labai svarbu nenuleisti žvilgsnio), ir… pradedate šnypšti ant jos (svarbu savo vidumi “pykti”, sakyti”čia aš esu gaujos vadas ir tik aš turiu teisę žymėti teritoriją). Šnypštimas turi būti rodant dantis ir tariant tokį garsą tarsi KCHHH. Tada dviem pirštais staigiu judesiu (imituojant kates) trinktelėti jai per snukį, apšnypštimas, trinktelėjimas, “apspjaudymas”(aukščiau aprašytu būdu), šnypštimas, trinktelėjimas. Taip besielgiant nueinate iki savo kvepalų, dezodoranto ar blogiausiu atveju nusimaunate savo kojines ir grįžtate iki tos vietos kur katė sysiojo ir demonstratyviai “PERŽYMITE teritoriją”. Tada paleidžiate katę ir jai pabėgant dar kartą ją apšnypškite. (po to išplaukite tą vietą ir vėl “pažymėkite” savo kvapu)
Čia yra svarbu keli momentai:
-Jei katė ją apšnypštus reaguoja labai agresyviai- pradeda draskytis, šnypšti atgal, Jums jokiu būdu negalima jos paleisti t.y. pralaimėti šito “mūšio”. Jaučiate, kad nebeišlaikote, prispaudžiate katę prie žemės patogiau ją paimate vėl pakeliate ir vėl viskas iš pradžių. Tol kol katė NUSILEIS t.y. nusuks žvilgsnį ir/ar uodegą pabruks po savimi
- po to ignoruokite katę tol kol ji pati neateis pas Jus. Jei ji neatėjo iki to momento kada laikas ją maitinti tai tą vakarą jos nemaitinate, po nakties maistą padėkite, tačiau nekalbinkite katės. Katė/katinas turi padaryti pirmąjį žingsnį.
- kitą kartą kai matysite, kad katė daro kažką kas Jums nepatinka tiesiog piktai šnypštelėkite žiūrėdamas jai į akis. Katė turėtų iš karto nustoti tai daryti ir, dažniausiai, atbėgti pas Jus su tokia išraiška tipo “ej šefas, nepyk, aš ten šiaip netyčia, pro šalį ėjau”
- šitą metodą būtų gerai padaryti kai gyvūnas dar yra jaunas, maždaug apie 6-9mėnesius, tada kai pas kačiukus įsibėgėja paauglystė. Metodas tinkamas jei kačiukas Jums įkando (ne žaisdamas), tokiu atveju nereikia “žymėjimų” užtenka apšnypštimo, apspjaudymo ir antausių per snukį apdalinimo. Šiaip dažniausiai užtenka 2 maksimum 3 kartų per gyvenimą tokio “susirėmimo ragais”, kad kačiukas suvoktų galutinai, jog deja, bet jis nėra ir niekada nebus gaujos vadas.
Teisingai elgiantis pirmuosius keleto kačiuko mėnesių (na maždaug iki jam sueina 8-9mėn), ty nepamiršti pagirti už gerą elgesį ir parodyti kada elgesys nėra tinkamas, mylėti ir glostyti, bet būti griežtam kai "vaikas" dar kažką negera, neturėsite jokių problemų kai reikės nukarpyti nagus, suleisti/sugirdyt katei vaistus - katė tiesiog neleis sau rodyti savo nepasitenkimo šeimininko elgesiu. Na o jei Jūsų namuose atsiras kūdikis taip pat bus gerokai paprasčiau, nes tiesig užteks paaiškintis, kad tai "gaujos vado jauniklis" su kuriuo reikia elgtis taip pat pagarbiai .
Su pagarba
Indrė Pocevičiūtė
veislynas "Ideal cat"
http://www.peterbald.lt
Tekstas neredaguotas, originalą galima rasti čia
